Trešnei mano - amba. Taip man ir reikia, gavau senai senai... „po blatum“ ne savidulkų tuo metu nebuvo daug. Gavau ir džiaugiausi „GAVAU“, o ką gavau, kaip vadinasi, kokios charakteristikos medžio... dzin buvo... ~į metai išmesti (vis laukiau laukiau vaisių...). Dabar prieš pirkdamas paskaitinėsiu, kokia tiktu mano sąlygomis. Geriau brangiau sumokėti, nei vėl atsibusti po „n“ metų.
Pastebėjau amarų kolonijas, darosi kritinis kiekis.... tiek pavalgiau pietų, kad tingisi eiti kovoti... pagulėsiu, paskaitinėsiu, pagalvosiu ir užsiimsiu jai vėliau.
2010 m. birželio 18 d., penktadienis
2010 m. birželio 12 d., šeštadienis
Rimta informacija
Yra daug „burtų“ internete, apie ekologinį sodininkavimą (ypač liečia, natūralias apsaugos priemones nu kenkėjų, ligų). Besiblaškant po interneto platybes, aptikau rimtą informaciją, paruošta ekologinio ūkio turėtojams. Štai vienas paveiksliukas:
Visą kitą, rekomenduoju patiems pasiskaityti.
http://ukioklubas.lt/augalu-apsauga-ekologiniame-ukyje/
Visą kitą, rekomenduoju patiems pasiskaityti.
http://ukioklubas.lt/augalu-apsauga-ekologiniame-ukyje/
2010 m. birželio 7 d., pirmadienis
Mano sodo ligos
Slyvos užsimegztos, ant jų matosi negeri, įtartini taškeliai. Ar tai kirminai? Nežinau, matysime valgant slyvas.
Pavasarį, trešnė sužaliavo viskas OK, tačiau šiai dienai numetė lapus, nudžiuvo. Vabalų, kenkėjų – nepastebėjau, didelių šalčių pavasarinių – nebuvo. Kas blogai – lieku nesupratęs.
Voratinklinė erkutė (kiek man žinoma) – purškimai žolių antpilais nepadeda, vienintelis vaistas – „rankyte“ nurinkti viską.
Ant obels maži balti taškeliai, pastebėjau tik keletą lapelių, didelės problemos nėra.
Amarai - yra jų, bet ne kritinis kiekis. Purškiu kas savaitę dilgelių, pienių antpilu. Reguliariai pereinu su chemija nuo skruzdžių (reikia tik gaudykles sutvarkyti, įsigudrino jos per parišimus ropštis į medį, taip apeinant gaudyklę)
Pavasarį, trešnė sužaliavo viskas OK, tačiau šiai dienai numetė lapus, nudžiuvo. Vabalų, kenkėjų – nepastebėjau, didelių šalčių pavasarinių – nebuvo. Kas blogai – lieku nesupratęs.
Voratinklinė erkutė (kiek man žinoma) – purškimai žolių antpilais nepadeda, vienintelis vaistas – „rankyte“ nurinkti viską.
Ant obels maži balti taškeliai, pastebėjau tik keletą lapelių, didelės problemos nėra.
Amarai - yra jų, bet ne kritinis kiekis. Purškiu kas savaitę dilgelių, pienių antpilu. Reguliariai pereinu su chemija nuo skruzdžių (reikia tik gaudykles sutvarkyti, įsigudrino jos per parišimus ropštis į medį, taip apeinant gaudyklę)
Obelys
06.07
Viena obelis primezgė „krūvą“ mažų obuoliukų... matosi per daug, bet retinti juo.. na gaila laiko, tai užtruktu pusdienį, kol apskabyčiau visą obelį. Paliksiu...
05.06
Turimos obelys:
Auksis
Delikates
Konfetnaja
Rubin
Florena
Kul Renatas
Priežiūra (p.s. genėjimas pas mane vyksta ištisus metus, stabtelint žydėjimo metu)
05.02 nupurškiau pienių antpilu (o kam? nžn, tiesiog ravėjau pienes, užpyliau verdančiu vandeniu, palaikiau ~10 d. atskiedžiau ir nupurškiau. Laaabai smirdantis tirpaliukas gavosi... matysim kuo padės. Bent 05.04 vien1 "siurbliuką" jau mačiau.. nėra ką norėti, tuščios vietos nebūna gamtoje)
03.25 nupurškiau karbamindu, nuo samanų
Lentelė bus maždaug tokia (rengiama pagal informacija internete, vėliau teks pakoreguoti pagal savo pastabas)
Panaudota informacija:
http://www.lsdi.lt/straipsniai/t22%282%29_lt/t22%282%29_5_lt.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://www.plantbionet.lt/index.php?page=details&id=333
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/obelu-veisliu-ivairove-30796
http://medelynas.projektas.lt/puslapiai/obelys.htm
http://www.kazlauskumedelynas.lt/obelys.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=337&z=19
http://www.pajurionaujienos.com/?sid=134&act=exp
Viena obelis primezgė „krūvą“ mažų obuoliukų... matosi per daug, bet retinti juo.. na gaila laiko, tai užtruktu pusdienį, kol apskabyčiau visą obelį. Paliksiu...
05.06
Turimos obelys:
Auksis
Delikates
Konfetnaja
Rubin
Florena
Kul Renatas
Priežiūra (p.s. genėjimas pas mane vyksta ištisus metus, stabtelint žydėjimo metu)
05.02 nupurškiau pienių antpilu (o kam? nžn, tiesiog ravėjau pienes, užpyliau verdančiu vandeniu, palaikiau ~10 d. atskiedžiau ir nupurškiau. Laaabai smirdantis tirpaliukas gavosi... matysim kuo padės. Bent 05.04 vien1 "siurbliuką" jau mačiau.. nėra ką norėti, tuščios vietos nebūna gamtoje)
03.25 nupurškiau karbamindu, nuo samanų
Lentelė bus maždaug tokia (rengiama pagal informacija internete, vėliau teks pakoreguoti pagal savo pastabas)
Panaudota informacija:
http://www.lsdi.lt/straipsniai/t22%282%29_lt/t22%282%29_5_lt.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://www.plantbionet.lt/index.php?page=details&id=333
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/obelu-veisliu-ivairove-30796
http://medelynas.projektas.lt/puslapiai/obelys.htm
http://www.kazlauskumedelynas.lt/obelys.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=337&z=19
http://www.pajurionaujienos.com/?sid=134&act=exp
Vynuogės po 2009-2010 žiemos
06.07
Šiai dienai - nerodo jokių gyvybės ženklų dvi Canadice, Vienas Soliaris.
Štai taip, vienas nuo kito nutolę Soliariai. Vienas sužaliavo, kitas - jokių gyvybės ženklų...
Vynuogės buvo nedengtos, gruntas priesmėlis. Auginamos ant "špalerių", genima dvipečiu/vienpečiu kordonu.
Krystal – nušalo ~5%, jau žydi
Ganita – nušalo ~70%, išsprogę keletas lapelių, kiti pumpurai dar teikia vilčių
Canadice - dar neišsprogo, situacija neaiški. Yra pora „spuogų“ teikiančių vilčių.
Canadice – dar neišsprogo, situacija neaiški. Yra pora „spuogų“ teikiančių vilčių.
Ganita – nušalo visiškai, atželia iš apačios, virš skiepo
Augustin - nušalo visiškai, jokių atžėlimo ženklų
Gaigalo 36 – mažas ūgelis, nenukentėjo, lapai išsprogo
Garant - mažas ūgelis, nenukentėjo, lapai išsprogo
Leon Millot – nenukentėjo, tėra porą šakų, kažko ji neauga pas mane. Paskutiniai metai – jai toliau bus tokie augimo tempai... teks užleisti vietą.
„Vietinė“ kaimynų duota – mėlyna, smulkios uogos... bujoja kaip piktžolė, žiemos lyg ir nebuvo, žydėjimas pilnu tempu
Red Swenson - apšalo šakų galai, lapai sprogsta
Solaris – nušalo 50%, teliko viena šaka, lapeliai sprogsta.
Solaris - apšalo 80 %, sprogsta keletas pumpurų
Marechal Foch – apšalo šakų galai
Solaris – jokių gyvybės ženklų
Marechal Foch – apšalo šakų galai
Šiai dienai - nerodo jokių gyvybės ženklų dvi Canadice, Vienas Soliaris.
Štai taip, vienas nuo kito nutolę Soliariai. Vienas sužaliavo, kitas - jokių gyvybės ženklų...
Vynuogės buvo nedengtos, gruntas priesmėlis. Auginamos ant "špalerių", genima dvipečiu/vienpečiu kordonu.
Krystal – nušalo ~5%, jau žydi
Ganita – nušalo ~70%, išsprogę keletas lapelių, kiti pumpurai dar teikia vilčių
Canadice - dar neišsprogo, situacija neaiški. Yra pora „spuogų“ teikiančių vilčių.
Canadice – dar neišsprogo, situacija neaiški. Yra pora „spuogų“ teikiančių vilčių.
Ganita – nušalo visiškai, atželia iš apačios, virš skiepo
Augustin - nušalo visiškai, jokių atžėlimo ženklų
Gaigalo 36 – mažas ūgelis, nenukentėjo, lapai išsprogo
Garant - mažas ūgelis, nenukentėjo, lapai išsprogo
Leon Millot – nenukentėjo, tėra porą šakų, kažko ji neauga pas mane. Paskutiniai metai – jai toliau bus tokie augimo tempai... teks užleisti vietą.
„Vietinė“ kaimynų duota – mėlyna, smulkios uogos... bujoja kaip piktžolė, žiemos lyg ir nebuvo, žydėjimas pilnu tempu
Red Swenson - apšalo šakų galai, lapai sprogsta
Solaris – nušalo 50%, teliko viena šaka, lapeliai sprogsta.
Solaris - apšalo 80 %, sprogsta keletas pumpurų
Marechal Foch – apšalo šakų galai
Solaris – jokių gyvybės ženklų
Marechal Foch – apšalo šakų galai
2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis
Nuo uodų
06.04 nuvažiavau ir nusipirkau chemijos. "Įsmeigiau" į rozetę ir nėra uodų... ar šie "burtai" veiksmingi, net ir nežinau. Baigsis skystis nuo uodų, reikės paeksperimentuoti (į tuščią buteliuką, bus galima supilti antpilus ir vėl smeigti į rozetę)
* Pomidorų lapų kvapas labai gerai baido uodus, todėl siūloma net pasisodinti vieną kitą pomidorų daigą po langais.
* Uodus atbaido bazilikų, pelargonijų, anyžių ir eukaliptų kvapai. Jei neturite specialaus įtaiso, jų aliejaus užlašinkite ant keptuvės ir pakaitinkite.
* Kraujasiurbiai nemėgsta ir gvazdikėlių. 5 gvazdikėlius 15 minučių pavirkite stiklinėje vandens, sumaišykite su šaukštu odekolono ir išsitepkite.
* Apsiginti padeda ir smulkiai supjaustyti ievų ar bazilikų lapai bei žiedai.
* Iškylaujant gamtoje padės į laužą įmesti pušų ir eglių kankorėžiai arba padžiovinti kadagių spygliai.
* Kūną išsitepus pelynų nuoviru, ant jo nenutūps joks vabzdys.
* Nuo uodų gali išgelbėti ir vienos labiausiai paplitusių piktžolių – varpučių šaknų nuoviras.
* Pomidorų lapų kvapas labai gerai baido uodus, todėl siūloma net pasisodinti vieną kitą pomidorų daigą po langais.
* Uodus atbaido bazilikų, pelargonijų, anyžių ir eukaliptų kvapai. Jei neturite specialaus įtaiso, jų aliejaus užlašinkite ant keptuvės ir pakaitinkite.
* Kraujasiurbiai nemėgsta ir gvazdikėlių. 5 gvazdikėlius 15 minučių pavirkite stiklinėje vandens, sumaišykite su šaukštu odekolono ir išsitepkite.
* Apsiginti padeda ir smulkiai supjaustyti ievų ar bazilikų lapai bei žiedai.
* Iškylaujant gamtoje padės į laužą įmesti pušų ir eglių kankorėžiai arba padžiovinti kadagių spygliai.
* Kūną išsitepus pelynų nuoviru, ant jo nenutūps joks vabzdys.
* Nuo uodų gali išgelbėti ir vienos labiausiai paplitusių piktžolių – varpučių šaknų nuoviras.
2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis
Turimų obelų aprašymai
05.23 Pridėtas obels Florena aprašas
(Po truputi sudėsiu informaciją apie turimas savo obelis. Pats esu „plokščio dviejų aukštų“ vainiko fanas. Pirmas aukštas ~2 m aukštyje, antras ~3. Tuo būdu, medis nėra aukštas, patogu aplink pjauti žolę, smagus pavėsis, lengva prieiti genėti, skinti obuolius. Visi vaismedžiai pas mane sodinami į duobes ~1,5 skersmuo, ~1,8 gylio. Per metus į ją metu ravėją, kitas organines medžiagas besikaupiančias buityje ir kt. Rudenį uždengiu ir palieku iki pavasario. Pavasarį sodinu. Kartais duobė būna uždengta ir visus metus.)
Turimos obelys:
Auksis
Delikates
Konfetnaja
Rubin
Florena
Kul Renatas
Bendro turinio informacija:
(prirankiota iš interneto, knygų. Visas panaudotas nuorodas skelbiu apačioje)
Vasarinių ir rudeninių veislių obelų patariama sodinti tik tiek, kad vaisių užtektų rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Raulėms atsparios iš Šampion`, `Rubin`, `Alva`, `Antej`, `Arlet`, `Connel red`, `Bogatyr`, `Kulono renetą`, `Sinap Orlovskij`, `Redkroft`, `Rubinete`, `Lodel`, `Pilot`, `Pinova`, `Melrose`, `Telissare` (žieminės obelys)
Visiškai atsparios rauplėms lietuviškos obelų veislės ‘Aldas’ (obuoliai saldūs), ‘Štaris’, amerikietiška obelų veislė ‘Florina’, kurios obuoliai be didelių nuostolių išsilaiko iki gegužės - birželio. Verta atsiminti, kad vėlyvos žieminės veislės ‘Melrose’ obelis reikia sodinti tik su žemaūgiais vegetatyviškai dauginamais poskiepiais (ne augesniais kaip M.26). Žemaūgis poskiepis būtinas ir ‘Kulono renetas’ veislės sodinukui. Priešingu atveju šios obelys bus nederlingos, vėlai pradės derėti.
Vasaros pirmoje pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima pinciruoti, tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai pinciruojami visiems vešliai augantiems (‘Alva’, ‘Gloster’) ir nuplinkančiomis šakomis
Obelų derančiomis ūglių viršūnėmis formavimas ir genėjimas
‘Rubin’, ‘Paulared’ ir ‘Cortland’ obelys turi svyrančias šakas, nutįsusias, greitai nuplinkančiais pagrindais šakas. Jų vaisiai auga ūglių galuose. Formuojant tokius vaismedžius, svarbu ne tik laiku atlenkti ūglius horizontaliai, bet atlenktus metūglius pavasarį šiek tiek patrumpinti, kad jie imtų šakotis. (‘Rubin’, ‘Paulared’) vaismedžiams.
Florena / Florina
Žieminė obelų veislė. Amerikietiška obelų veislė ‘Florina’, kurios obuoliai be didelių nuostolių išsilaiko iki gegužės – birželio. Derėti pradeda labai anksti. Būtina retinti užuomazgas, kad užaugtų stambesni vaisiai. Vaisiai beveik ištisai nusispalvina raudonai, skinami spalio pradžioje, nors labai gerai ir ilgiau laikosi ant vaismedžių bei po šalnų nenubyra. Sandėliuojami išsilaiko iki birželio mėn. Rauplėms atsparios
Pastabos: turiu nuo 2010 pav.
Auksis
Rudeninė obelų veislė. Ją 1951 m. Vytėnuose išvedė I. Štaras ir D. Bulavienė, sukryžminę Mekintošą su Gravenšteinu. Tarptautinėje sodininkystės parodoje apdovanota aukso medaliu. Į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašyta 1986 m. Nuo 1987 m. veislė rajonuota visoje respublikoje. Tai pagrindinė rudeninė veislė, gerai žinoma Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Rauplėms ir vėžiui vid. atsparūs.
Dera anksti, labai derlingi, vid. augumo.. Vaisiai stambesni už vid. (119gr.), plokščiai apvalūs, labai skanūs.
Skinami rugsėjo pr. ar vid.
Vartojami švieži iki sausio-vasario mėnesio, Laikomi šaldomose saugyklose Laikosi iki 01 - 03.
Žiemą vid. Ištvermingi.
Vaismedžių vainikas kūgiškas ar rutuliškas. Šakos su liemeniu suaugusios maždaug 45 laipsnių kampu. Vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Ant šakų obuoliai laikosi stipriai.
Vaisių odelė vidutinio storumo, gelsva, įsaulyje padengta šviesiu raudoniu ir tamsiai raudonais nevienodo ilgumo ir platumo dryžiais ir taškais. Vaisiai gana atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui, labai skanūs, aromatingi, rūgščiasaldžiai. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, labai sultingas. Šerdelė neryški, nedidelė. Sėklų kameros nedidelės, siauros, uždaros arba pusiau atviros.
Gerai auga įskiepyti į visus registruotus poskiepius.
-----------
Mano pastabos:
Turiu nuo 2006 m. Kaip pasodinau „šakaliuką“ toks ir yra...2009 m. paragavau du obuolius. Ko tais nelabai augo ji pas mane, tai amarai užpuldavo, tai viršūnę per žioplumą nulaužiau. 2010 m. teikia vilčių.
-------------------------------------------
Delikates
Veislė lenkiška, neaugūs, tankiu vainiku, derėti pradeda anksti, derlius greitai didėja. Vaisiai (115gr.) plokščiai kūgiški, saldžiarūgščiai, labai skanūs, beveik raudoni. Lenkija, į sąrašą įtraukta 1995 m. Dėl ne vienu metu sunokstančių vaisių tenka skinti 2-3 kartus, vartojami iki sausio mėn. Derėti pradeda labai anksti, dera gausiai.
Ankstyvumas: rudeninė, skynimas: 9 mėn. II dekada, laikymas: iki 11-12 mėn., aukštis: 2.5 m.
Šalčiui, vėžiui ir rauplėm vid. atsparūs.
Rauplėms ir vėžiui vidutiniškai atsparūs. Netinka transportuoti.
Konfetnaja
Vasarinės obelys
Panaudota informacija:
http://www.lsdi.lt/straipsniai/t22%282% ... 9_5_lt.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://www.plantbionet.lt/index.php?page=details&id=333
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/o ... rove-30796
http://medelynas.projektas.lt/puslapiai/obelys.htm
http://www.kazlauskumedelynas.lt/obelys.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=337&z=19
http://www.pajurionaujienos.com/?sid=134&act=exp
http://www.lzuu.lt/tracoecobalt/files/outgrowth/books/lzuu_lt/Chapter_6/chapter_6.1.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/obelu-veisliu-ivairove-30796
(Po truputi sudėsiu informaciją apie turimas savo obelis. Pats esu „plokščio dviejų aukštų“ vainiko fanas. Pirmas aukštas ~2 m aukštyje, antras ~3. Tuo būdu, medis nėra aukštas, patogu aplink pjauti žolę, smagus pavėsis, lengva prieiti genėti, skinti obuolius. Visi vaismedžiai pas mane sodinami į duobes ~1,5 skersmuo, ~1,8 gylio. Per metus į ją metu ravėją, kitas organines medžiagas besikaupiančias buityje ir kt. Rudenį uždengiu ir palieku iki pavasario. Pavasarį sodinu. Kartais duobė būna uždengta ir visus metus.)
Turimos obelys:
Auksis
Delikates
Konfetnaja
Rubin
Florena
Kul Renatas
Bendro turinio informacija:
(prirankiota iš interneto, knygų. Visas panaudotas nuorodas skelbiu apačioje)
Vasarinių ir rudeninių veislių obelų patariama sodinti tik tiek, kad vaisių užtektų rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Raulėms atsparios iš Šampion`, `Rubin`, `Alva`, `Antej`, `Arlet`, `Connel red`, `Bogatyr`, `Kulono renetą`, `Sinap Orlovskij`, `Redkroft`, `Rubinete`, `Lodel`, `Pilot`, `Pinova`, `Melrose`, `Telissare` (žieminės obelys)
Visiškai atsparios rauplėms lietuviškos obelų veislės ‘Aldas’ (obuoliai saldūs), ‘Štaris’, amerikietiška obelų veislė ‘Florina’, kurios obuoliai be didelių nuostolių išsilaiko iki gegužės - birželio. Verta atsiminti, kad vėlyvos žieminės veislės ‘Melrose’ obelis reikia sodinti tik su žemaūgiais vegetatyviškai dauginamais poskiepiais (ne augesniais kaip M.26). Žemaūgis poskiepis būtinas ir ‘Kulono renetas’ veislės sodinukui. Priešingu atveju šios obelys bus nederlingos, vėlai pradės derėti.
Vasaros pirmoje pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima pinciruoti, tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai pinciruojami visiems vešliai augantiems (‘Alva’, ‘Gloster’) ir nuplinkančiomis šakomis
Obelų derančiomis ūglių viršūnėmis formavimas ir genėjimas
‘Rubin’, ‘Paulared’ ir ‘Cortland’ obelys turi svyrančias šakas, nutįsusias, greitai nuplinkančiais pagrindais šakas. Jų vaisiai auga ūglių galuose. Formuojant tokius vaismedžius, svarbu ne tik laiku atlenkti ūglius horizontaliai, bet atlenktus metūglius pavasarį šiek tiek patrumpinti, kad jie imtų šakotis. (‘Rubin’, ‘Paulared’) vaismedžiams.
Florena / Florina
Žieminė obelų veislė. Amerikietiška obelų veislė ‘Florina’, kurios obuoliai be didelių nuostolių išsilaiko iki gegužės – birželio. Derėti pradeda labai anksti. Būtina retinti užuomazgas, kad užaugtų stambesni vaisiai. Vaisiai beveik ištisai nusispalvina raudonai, skinami spalio pradžioje, nors labai gerai ir ilgiau laikosi ant vaismedžių bei po šalnų nenubyra. Sandėliuojami išsilaiko iki birželio mėn. Rauplėms atsparios
Pastabos: turiu nuo 2010 pav.
Auksis
Rudeninė obelų veislė. Ją 1951 m. Vytėnuose išvedė I. Štaras ir D. Bulavienė, sukryžminę Mekintošą su Gravenšteinu. Tarptautinėje sodininkystės parodoje apdovanota aukso medaliu. Į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašyta 1986 m. Nuo 1987 m. veislė rajonuota visoje respublikoje. Tai pagrindinė rudeninė veislė, gerai žinoma Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Rauplėms ir vėžiui vid. atsparūs.
Dera anksti, labai derlingi, vid. augumo.. Vaisiai stambesni už vid. (119gr.), plokščiai apvalūs, labai skanūs.
Skinami rugsėjo pr. ar vid.
Vartojami švieži iki sausio-vasario mėnesio, Laikomi šaldomose saugyklose Laikosi iki 01 - 03.
Žiemą vid. Ištvermingi.
Vaismedžių vainikas kūgiškas ar rutuliškas. Šakos su liemeniu suaugusios maždaug 45 laipsnių kampu. Vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Ant šakų obuoliai laikosi stipriai.
Vaisių odelė vidutinio storumo, gelsva, įsaulyje padengta šviesiu raudoniu ir tamsiai raudonais nevienodo ilgumo ir platumo dryžiais ir taškais. Vaisiai gana atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui, labai skanūs, aromatingi, rūgščiasaldžiai. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, labai sultingas. Šerdelė neryški, nedidelė. Sėklų kameros nedidelės, siauros, uždaros arba pusiau atviros.
Gerai auga įskiepyti į visus registruotus poskiepius.
-----------
Mano pastabos:
Turiu nuo 2006 m. Kaip pasodinau „šakaliuką“ toks ir yra...2009 m. paragavau du obuolius. Ko tais nelabai augo ji pas mane, tai amarai užpuldavo, tai viršūnę per žioplumą nulaužiau. 2010 m. teikia vilčių.
-------------------------------------------
Delikates
Veislė lenkiška, neaugūs, tankiu vainiku, derėti pradeda anksti, derlius greitai didėja. Vaisiai (115gr.) plokščiai kūgiški, saldžiarūgščiai, labai skanūs, beveik raudoni. Lenkija, į sąrašą įtraukta 1995 m. Dėl ne vienu metu sunokstančių vaisių tenka skinti 2-3 kartus, vartojami iki sausio mėn. Derėti pradeda labai anksti, dera gausiai.
Ankstyvumas: rudeninė, skynimas: 9 mėn. II dekada, laikymas: iki 11-12 mėn., aukštis: 2.5 m.
Šalčiui, vėžiui ir rauplėm vid. atsparūs.
Rauplėms ir vėžiui vidutiniškai atsparūs. Netinka transportuoti.
Konfetnaja
Vasarinės obelys
Panaudota informacija:
http://www.lsdi.lt/straipsniai/t22%282% ... 9_5_lt.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://www.plantbionet.lt/index.php?page=details&id=333
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/o ... rove-30796
http://medelynas.projektas.lt/puslapiai/obelys.htm
http://www.kazlauskumedelynas.lt/obelys.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=337&z=19
http://www.pajurionaujienos.com/?sid=134&act=exp
http://www.lzuu.lt/tracoecobalt/files/outgrowth/books/lzuu_lt/Chapter_6/chapter_6.1.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/obelu-veisliu-ivairove-30796
biologinė kova su kenkėjais
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/biologine-kova-su-kenkejais-puslapis2.html
Kaip apsisaugoti nuo kai kurių kenkėjų:
1. Šliužai ir sraigės. Kad apsisaugotume nuo jų, reikia palaikyti šiltnamyje švarą, išrautas žoles, nugnybtus stiebus, nupjautus pažeistus vaisius, atliekas iš karto išnešti iš šiltnamio. Nesodinti žemuogių šalia šiltnamių. Laistyti aitriųjų paprikų užpilu, tarpueilius lieti garstyčių tirpalu. Lieti augalus 10 proc. kalio druskos tirpalu, šliužus rinkti ir naikinti.
2. Apvalieji šimtakojai. Puola dažniausiai kitų kenkėjų jau pažeistus augalus. Ypač aktyvūs drėgnu šaltu oru. Kovoti su jais labai sunku. Reikia dezinfekuoti dirvą. Užkrėstuose plotuose 5–6 metus neauginti pomidorų ir bulvių.
3. Spragių lervos gyvena dirvoje, minta augalų šaknimis, kartais graužia stiebų vidų, lapus. Išgraužia lapus nedidelėmis skylutėmis. Augalas ima lėčiau augti, jauni daigai gali žūti. Vos pastebėjus pirmuosius požymius reikia apibarstyti daigus medžių pelenais, augalus daugiau laistyti. Dezinfekuoti sėklas.
4. Voratinklinė erkė. Ant lapų atsiranda dėmių, jie blykšta, apsitraukia blizgiu voratinkliu. Ant apatinės jų pusės galima pastebėti labai mažų žalsvų ar rausvų erkučių. Augalai lėčiau auga, nyksta. Pažeistus augalus purkšti česnakų, kiaulpienių, svogūnų ar kraujažolių užpilais. Reikia stengtis, kad šiltnamyje nebūtų per aukšta oro temperatūra ir kad netrūktų drėgmės.
5. Amarai. Jų apniktų augalų lapai raukšlėjasi, vaisiai nubyra tik užsimezgę. Amarai perneša įvairias virusines ligas, todėl tik pastebėjus pirmuosius amarus augalus reikia skubiai purkšti insekticidais arba insekticidinėmis savybėmis pasižyminčių augalų užpilais. Tinka aitriųjų paprikų, česnakų, kiaulpienių arba svogūnų užpilai. Laikyti šiltnamį švarų, laiku naikinti piktžoles.
6. Daržinis pelėdgalvis graužia stiebus prie pat šaknų. Kovoti su juo padės kiaulpienių užpilas. Palaikyti šiltnamyje švarą, naikinti piktžoles, nuėmus derlių dirvą giliai suarti, rūgštesnę – kalkinti, augalus apkaupti.
7. Spraškių lervos pažeidžia įvairių augalų sėklas, daigus, maždaug 15 cm gyliu įkasti į žemę per pusę perpjautų bulvių, pasmeigtų ant pagaliukų, taip, kad pagaliukai kyšotų paviršiuje. Neturėdami kito maisto sprakšiai aptiks masalą. Po 3 dienų pagaliukus su bulvėmis ištraukite ir sudeginkite. Naikinti piktžoles, purenti dirvą, rūgštesnes dirvas kalkinti. Į labai užkrėstą žemę reikia keletą metų sėti ankštinius augalus.
8. Šiltnaminis baltasparnis. Ir vabzdžiai, ir jų lervos siurbia sultis iš augalų lapų. Ant pažeistų augalų atsiranda dėmių, lapai gelsta, pasidengia tamsiomis lipniomis apnašomis. Reikia purkšti pažeistus augalus kiaulpienių, kraujažolių, česnakų arba svogūnų užpilais. Galima įrengti gaudyklių: pakabinti šiltnamyje baltų ar geltonų kartono gabaliukų, išteptų vazelinu ar ricinos aliejumi. Nuėmus derlių, reikia sunaikinti visas augalų liekanas, neauginti šiltnamiuose kitų augalų.
9. Paprastasis kurklys. Gyvena žemėje, pažeidžia augalų šaknis. Augalai vysta, žūva. Reikia nuolat purenti žemę, pastebėtus lizdus su kiaušiniais naikinti. Šalia pomidorų sodinti chrizantemas – kurkliai nemėgsta jų kvapo. Lieti žemę vištų mėšlo užpilu.
10. Šiltadaržinis tripsas. Jo lervos minta augalų sultimis. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmelių, juodų taškelių, lapai įgauna sidabro atspalvį, gelsta ir džiūsta. Naikinti šiuos kenkėjus reikia kraujažolių užpilu. Palaikyti šiltnamyje švarą, naikinti piktžoles ir palaikyti temperatūrą virš 15 laipsnių celsijaus.
Kaip apsisaugoti nuo kai kurių kenkėjų:
1. Šliužai ir sraigės. Kad apsisaugotume nuo jų, reikia palaikyti šiltnamyje švarą, išrautas žoles, nugnybtus stiebus, nupjautus pažeistus vaisius, atliekas iš karto išnešti iš šiltnamio. Nesodinti žemuogių šalia šiltnamių. Laistyti aitriųjų paprikų užpilu, tarpueilius lieti garstyčių tirpalu. Lieti augalus 10 proc. kalio druskos tirpalu, šliužus rinkti ir naikinti.
2. Apvalieji šimtakojai. Puola dažniausiai kitų kenkėjų jau pažeistus augalus. Ypač aktyvūs drėgnu šaltu oru. Kovoti su jais labai sunku. Reikia dezinfekuoti dirvą. Užkrėstuose plotuose 5–6 metus neauginti pomidorų ir bulvių.
3. Spragių lervos gyvena dirvoje, minta augalų šaknimis, kartais graužia stiebų vidų, lapus. Išgraužia lapus nedidelėmis skylutėmis. Augalas ima lėčiau augti, jauni daigai gali žūti. Vos pastebėjus pirmuosius požymius reikia apibarstyti daigus medžių pelenais, augalus daugiau laistyti. Dezinfekuoti sėklas.
4. Voratinklinė erkė. Ant lapų atsiranda dėmių, jie blykšta, apsitraukia blizgiu voratinkliu. Ant apatinės jų pusės galima pastebėti labai mažų žalsvų ar rausvų erkučių. Augalai lėčiau auga, nyksta. Pažeistus augalus purkšti česnakų, kiaulpienių, svogūnų ar kraujažolių užpilais. Reikia stengtis, kad šiltnamyje nebūtų per aukšta oro temperatūra ir kad netrūktų drėgmės.
5. Amarai. Jų apniktų augalų lapai raukšlėjasi, vaisiai nubyra tik užsimezgę. Amarai perneša įvairias virusines ligas, todėl tik pastebėjus pirmuosius amarus augalus reikia skubiai purkšti insekticidais arba insekticidinėmis savybėmis pasižyminčių augalų užpilais. Tinka aitriųjų paprikų, česnakų, kiaulpienių arba svogūnų užpilai. Laikyti šiltnamį švarų, laiku naikinti piktžoles.
6. Daržinis pelėdgalvis graužia stiebus prie pat šaknų. Kovoti su juo padės kiaulpienių užpilas. Palaikyti šiltnamyje švarą, naikinti piktžoles, nuėmus derlių dirvą giliai suarti, rūgštesnę – kalkinti, augalus apkaupti.
7. Spraškių lervos pažeidžia įvairių augalų sėklas, daigus, maždaug 15 cm gyliu įkasti į žemę per pusę perpjautų bulvių, pasmeigtų ant pagaliukų, taip, kad pagaliukai kyšotų paviršiuje. Neturėdami kito maisto sprakšiai aptiks masalą. Po 3 dienų pagaliukus su bulvėmis ištraukite ir sudeginkite. Naikinti piktžoles, purenti dirvą, rūgštesnes dirvas kalkinti. Į labai užkrėstą žemę reikia keletą metų sėti ankštinius augalus.
8. Šiltnaminis baltasparnis. Ir vabzdžiai, ir jų lervos siurbia sultis iš augalų lapų. Ant pažeistų augalų atsiranda dėmių, lapai gelsta, pasidengia tamsiomis lipniomis apnašomis. Reikia purkšti pažeistus augalus kiaulpienių, kraujažolių, česnakų arba svogūnų užpilais. Galima įrengti gaudyklių: pakabinti šiltnamyje baltų ar geltonų kartono gabaliukų, išteptų vazelinu ar ricinos aliejumi. Nuėmus derlių, reikia sunaikinti visas augalų liekanas, neauginti šiltnamiuose kitų augalų.
9. Paprastasis kurklys. Gyvena žemėje, pažeidžia augalų šaknis. Augalai vysta, žūva. Reikia nuolat purenti žemę, pastebėtus lizdus su kiaušiniais naikinti. Šalia pomidorų sodinti chrizantemas – kurkliai nemėgsta jų kvapo. Lieti žemę vištų mėšlo užpilu.
10. Šiltadaržinis tripsas. Jo lervos minta augalų sultimis. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmelių, juodų taškelių, lapai įgauna sidabro atspalvį, gelsta ir džiūsta. Naikinti šiuos kenkėjus reikia kraujažolių užpilu. Palaikyti šiltnamyje švarą, naikinti piktžoles ir palaikyti temperatūrą virš 15 laipsnių celsijaus.
2010 m. gegužės 21 d., penktadienis
Mano sodo ligos
05.21 Išmėginau amarus naikinti karštu vandeniu. Iš po krano bėgo ~45 laipsnių. Nepadėjo, amarai toliau sau ropojo. Išmėgina ant vieno krūmo beveik verdančiu vandeniu- amarai išmirė, kitą dieną lapai pagelto... Vienu žodžiu „burtų“ pilną galima prisiskaityti.
Bendroje situacijoje – kenkėju didelio kiekio nepastebiu, kurie yra nesukelia man iniciatyvos imtis „kovoti“ su jais. Masė jų nėra kritinė. Reguliariai naikinu skruzdes su „Direx‘su“. Daržai susodinti, ten reikės pilti boroksas + cukraus pudra.
Medžiai jau nužydėjo, pradėsiu purkšti dilgėlių/kiaulpienių antpilu (nuskinu užmerkiu ryte į drungną vandenį, vakare purškiu, bus daroma pora kartų į savaitę)
05.03 Pastebėjau vieną serbento lapą (iš viso turiu 8 krūmus, ką darysiu dar nžn):
Lapas atrodo štai taip:
.jpg)
05.06 Pasiėmiau mikroskopą ir pasižiūrėjau atidžiau... kažkoks žalsvas amaro giminės vabaliūkštis įnikęs į apatinę lapo dalį. Aplink pastebėjau ir daugiau mažiukų, kurių plika akimi nesimato.
Mintis tokia: skaičiau, kad amarai bijo ~30 laipsnių pakaitinto vandens.... ryt mėginsiu.
Bendroje situacijoje – kenkėju didelio kiekio nepastebiu, kurie yra nesukelia man iniciatyvos imtis „kovoti“ su jais. Masė jų nėra kritinė. Reguliariai naikinu skruzdes su „Direx‘su“. Daržai susodinti, ten reikės pilti boroksas + cukraus pudra.
Medžiai jau nužydėjo, pradėsiu purkšti dilgėlių/kiaulpienių antpilu (nuskinu užmerkiu ryte į drungną vandenį, vakare purškiu, bus daroma pora kartų į savaitę)
05.03 Pastebėjau vieną serbento lapą (iš viso turiu 8 krūmus, ką darysiu dar nžn):
Lapas atrodo štai taip:
.jpg)
05.06 Pasiėmiau mikroskopą ir pasižiūrėjau atidžiau... kažkoks žalsvas amaro giminės vabaliūkštis įnikęs į apatinę lapo dalį. Aplink pastebėjau ir daugiau mažiukų, kurių plika akimi nesimato.
Mintis tokia: skaičiau, kad amarai bijo ~30 laipsnių pakaitinto vandens.... ryt mėginsiu.
2010 m. gegužės 11 d., antradienis
Kas auga aplink manę? Parašykite komentarą jei žinote :)
O kas auga aplink mane? Supratau, kad nelabai pažystų augalus (o jie pradėjo skleistis, žydėti..). Mėginsiu sudėlioti savo aplinkos, naudingų augalų sąrašą.
05.11
Pienės (foto nereikalinga, žinomas augalas):
Priviso jų mano pievoje... pjausčiau, galvojau apie rimtos chemijos panaudojimą... Keičiu nuomonę, pasiskaičius ČIA (dar turiu pora gerų rusiškų straipsnių). Dabar aš jas visas sunaudosiu purškimams/maistui, vyno/medaus gamybai.
----
Raudonžiedė notrelė (vaistažolė, o aš ją pjaunu žolepjovę kaip piktžolę... išprusimas..)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Raudon%C5%BEied%C4%97_notrel%C4%97
Šalpusnio žiedai
Ankstyvojo šalpusnio nuovirais ir užpilais bei arbatomis medikai pataria gydytis viršutinių kvėpavimo takų ir plaučių ligas, bronchinę astmą ir anginą. Arbata iš šalpusnio žiedų — puiki priemonė nuo uždegiminių ligų. Ji padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą.
Gydomųjų savybių turi žiedų krepšeliai, kurie renkami tik pradėję žydėti, ir visai subrendę lygūs priešaknio lapai. Jie skinami be kotelių. Šalpusnių žiedai džiovinami pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Žaliava paskleidžiama kuo plonesniu sluoksniu ant audinio ar popieriaus ir dažnai vartoma. Žaliava laikoma išdžiūvusia, kai lenkiami lapai lūžta, o žiedų krepšeliai byra.
05.11
Pienės (foto nereikalinga, žinomas augalas):
Priviso jų mano pievoje... pjausčiau, galvojau apie rimtos chemijos panaudojimą... Keičiu nuomonę, pasiskaičius ČIA (dar turiu pora gerų rusiškų straipsnių). Dabar aš jas visas sunaudosiu purškimams/maistui, vyno/medaus gamybai.
----
Raudonžiedė notrelė (vaistažolė, o aš ją pjaunu žolepjovę kaip piktžolę... išprusimas..)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Raudon%C5%BEied%C4%97_notrel%C4%97
Šalpusnio žiedai
Ankstyvojo šalpusnio nuovirais ir užpilais bei arbatomis medikai pataria gydytis viršutinių kvėpavimo takų ir plaučių ligas, bronchinę astmą ir anginą. Arbata iš šalpusnio žiedų — puiki priemonė nuo uždegiminių ligų. Ji padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą.
Gydomųjų savybių turi žiedų krepšeliai, kurie renkami tik pradėję žydėti, ir visai subrendę lygūs priešaknio lapai. Jie skinami be kotelių. Šalpusnių žiedai džiovinami pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Žaliava paskleidžiama kuo plonesniu sluoksniu ant audinio ar popieriaus ir dažnai vartoma. Žaliava laikoma išdžiūvusia, kai lenkiami lapai lūžta, o žiedų krepšeliai byra.
2010 m. gegužės 9 d., sekmadienis
Pastebėjimai
Po žiemos paėmiau nuo medžio sudžiūvusi obuolį ir įdėjau į stiklainį su dangteliu, padėjau šiltai. Rezultatas po ~10 d.
-------
Nuostoliu po žiemos patyriau, matosi plika akis. Pilnam įvertinimui dar reik lukterti.
Taip ir lieka man mįslė, kodėl augalas nušąlą. Ką duoda pvz. eglišakei? Esant tokiai žiemai, kaip šiais metais... naivu manyti jog po eglišakeis žemė neįšalo. O aš iš vis nedengiau....
Tarkime, rudenį genėjau slyva, bakstelėjau šakelės galiuką į žemę, uždengiau stiklainiu ir štai vaizdelis šiandien:
Logiškai galvojant, esant tokiai žiemai ta šakelė peršalo kiaurai, tikrai stiklainis negelbėjo...dėl ko vieni augalai nušąlą kiti ne?
-------
Nuostoliu po žiemos patyriau, matosi plika akis. Pilnam įvertinimui dar reik lukterti.
Taip ir lieka man mįslė, kodėl augalas nušąlą. Ką duoda pvz. eglišakei? Esant tokiai žiemai, kaip šiais metais... naivu manyti jog po eglišakeis žemė neįšalo. O aš iš vis nedengiau....
Tarkime, rudenį genėjau slyva, bakstelėjau šakelės galiuką į žemę, uždengiau stiklainiu ir štai vaizdelis šiandien:
Logiškai galvojant, esant tokiai žiemai ta šakelė peršalo kiaurai, tikrai stiklainis negelbėjo...dėl ko vieni augalai nušąlą kiti ne?
2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Skaitalai
Įdomesnė informacija iš interneto/knygų (nuorodos bus dedamos pagal galimybę)
Natūralus preparatai prieš kenkėjus/ligas:
Dirvinių asiūklių nuoviras turi daug silicio rūgšties. Jis stiprina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sunku prasiskverbti. 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Po to antpilą pavirkite pusę valandos. Nuovirą atvėsinkite ir sumaišykite su 5 dalimis vandens. Nupurkškite augalus.
Svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam antpilui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad prisitrauktų. Po to paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą. Veiksminga priemonė nuo grybelinių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras.
Įdomybės:
Azoto trūkumas, gali įtakoti ūglių augimą stačiu kampu. (Ogorodnik 2010.04)
Penkemetį Orkan gervuogių krūmą, sugeba užauginti taip, kad nurenka 30 kg gervuogių Ogorodnik 2010.04
Vynuogė turi tris pakopas šaknų, viršutinė pati neaktualiausia, jei ji išsivysto per smarkiai, augalas gali žūti (Moja prekrasnaja daca 2004.02). (UM pastebėjimas: tai gal įtakoja augalų neatsparumą šalčiams? jei šaknų dauguma bus paviršiuje, tai gali pakenkti visam augalui)
Moniliozės praktiškai neįmanoma išgydyti, lengviau užkirsti kelią (Moja prekrasnaja daca 2004.02).
Natūralus preparatai prieš kenkėjus/ligas:
Dirvinių asiūklių nuoviras turi daug silicio rūgšties. Jis stiprina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sunku prasiskverbti. 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Po to antpilą pavirkite pusę valandos. Nuovirą atvėsinkite ir sumaišykite su 5 dalimis vandens. Nupurkškite augalus.
Svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam antpilui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad prisitrauktų. Po to paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą. Veiksminga priemonė nuo grybelinių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras.
Įdomybės:
Azoto trūkumas, gali įtakoti ūglių augimą stačiu kampu. (Ogorodnik 2010.04)
Penkemetį Orkan gervuogių krūmą, sugeba užauginti taip, kad nurenka 30 kg gervuogių Ogorodnik 2010.04
Vynuogė turi tris pakopas šaknų, viršutinė pati neaktualiausia, jei ji išsivysto per smarkiai, augalas gali žūti (Moja prekrasnaja daca 2004.02). (UM pastebėjimas: tai gal įtakoja augalų neatsparumą šalčiams? jei šaknų dauguma bus paviršiuje, tai gali pakenkti visam augalui)
Moniliozės praktiškai neįmanoma išgydyti, lengviau užkirsti kelią (Moja prekrasnaja daca 2004.02).
Vynuogiu dauginimas
05.06 "Labanakt" toms dvejoms šakelėms... lapukai išsprogo, pastovėjo savaitikę ir nuvyto viską išnešiau į lauką.
Dalį tų pačių šakelių, buvau sukišęs į žemę lauke ir uždengęs stiklainiu. Atrodo viskas ok, tuoj žada sprogti. Neužsiimsiu daugiau daiginimu ant palangės, "monkės biznis". Radau vieną Ganitos šaką nereikalingą, nepadžiuvusi atlaikiusi šalčius. Ryt tikėtina nustos lyti, sukarpysiu, susmaigstysiu į žemę, uždengsiu stiklainiais ir žiūrėsiu kas bus.
Iš rudens paruoštas ir pavasarį sprogusias vynuoges (4 vnt, visos kitos neišsprogo) išnešiau ir susodinau lauke (dar šaltoka). Uždengiau stiklainiais. Tai padariau prieš savaitę, šiai dienai dar niekas nemirė. Išnešimo priežastis ta pati: nustojo augti, pradėjo vysti. Laistymas, trąšos nieko nepadėjo. Kam kankintis, jei numanomas rezultatas? O štai lauke... matysim gal atsigaus.
04.16 visur sumerkiau po 5 šakeles. Stiklainyje vanduo+sula dvi šakelės sužaliavo.
04.02
Kaimyno gautas sakeles, sumerkiau i tris skirtingus tirpalus: vanduo/vanduo+sula po lygiai/sula
03.28
Paskutiniu metu, stiprėja nuomonė, kuo gudriau prisikaitai, prisigalvoji, tuo daugiau problemų susikeli. Kadangi, daugumą mano ruošinių mirė, vynuogės nugenėtos, teko skolintis pas kaimyną. Kiek mačiau rudenį, vynuoges iš naujesnių veislių. Dauginu labai paprastai , remdamasis info iš www.rojaussodai.lt/forumas
"RimasM: O čia dar paprastesnis aparatas ir labai patikimai veikiantis.
(...)pamirkiau para vandenyje, jokių stimuliatorių, vanduo iš čiaupo, kai vandens beveik nelieka tik papildau. Viršunes nužnybu palikdamas 1 arba 2 lapus. Dienai pastatau prie lango, nakčiai nunešu kur yra pora laipsnių šilčiau."
03.25 Keleta Ganitos šakelių teikia viltį. Pumpurai subrinko.
03.05
Foto paruoštos vynuogės dauginti iš rudens (kaip rašiau, ištraukiau iš rūsio sušalusias 03.01)
Maždaug taip paruošti visi auginiai
Šiai dienai turiu:
Ganita 13 (labiausiai patiko šeimai)
Cnadice 5
Solaris 5
Laistysiu viena/du kartus i savaite (stebėsiu, kad žemė būtu pastoviai drėgna)
Dalį tų pačių šakelių, buvau sukišęs į žemę lauke ir uždengęs stiklainiu. Atrodo viskas ok, tuoj žada sprogti. Neužsiimsiu daugiau daiginimu ant palangės, "monkės biznis". Radau vieną Ganitos šaką nereikalingą, nepadžiuvusi atlaikiusi šalčius. Ryt tikėtina nustos lyti, sukarpysiu, susmaigstysiu į žemę, uždengsiu stiklainiais ir žiūrėsiu kas bus.
Iš rudens paruoštas ir pavasarį sprogusias vynuoges (4 vnt, visos kitos neišsprogo) išnešiau ir susodinau lauke (dar šaltoka). Uždengiau stiklainiais. Tai padariau prieš savaitę, šiai dienai dar niekas nemirė. Išnešimo priežastis ta pati: nustojo augti, pradėjo vysti. Laistymas, trąšos nieko nepadėjo. Kam kankintis, jei numanomas rezultatas? O štai lauke... matysim gal atsigaus.
04.16 visur sumerkiau po 5 šakeles. Stiklainyje vanduo+sula dvi šakelės sužaliavo.
04.02
Kaimyno gautas sakeles, sumerkiau i tris skirtingus tirpalus: vanduo/vanduo+sula po lygiai/sula
03.28
Paskutiniu metu, stiprėja nuomonė, kuo gudriau prisikaitai, prisigalvoji, tuo daugiau problemų susikeli. Kadangi, daugumą mano ruošinių mirė, vynuogės nugenėtos, teko skolintis pas kaimyną. Kiek mačiau rudenį, vynuoges iš naujesnių veislių. Dauginu labai paprastai , remdamasis info iš www.rojaussodai.lt/forumas
"RimasM: O čia dar paprastesnis aparatas ir labai patikimai veikiantis.
(...)pamirkiau para vandenyje, jokių stimuliatorių, vanduo iš čiaupo, kai vandens beveik nelieka tik papildau. Viršunes nužnybu palikdamas 1 arba 2 lapus. Dienai pastatau prie lango, nakčiai nunešu kur yra pora laipsnių šilčiau."
03.25 Keleta Ganitos šakelių teikia viltį. Pumpurai subrinko.
03.05
Foto paruoštos vynuogės dauginti iš rudens (kaip rašiau, ištraukiau iš rūsio sušalusias 03.01)
Maždaug taip paruošti visi auginiai
Šiai dienai turiu:
Ganita 13 (labiausiai patiko šeimai)
Cnadice 5
Solaris 5
Laistysiu viena/du kartus i savaite (stebėsiu, kad žemė būtu pastoviai drėgna)
Naudojama „chemija“
Purškimai:
Karbamidas 03.~28
Kiaulpienių nuoviras/ištrauka (užplikinau ir palikau ~10 d. tamsumoje) purkšta - 05.04
Informacija dėl ko, kaip:
Karbamidas: nuo grybinių ligų (pas mane samanos/kerpės ant medžių renkasi, purškiu rudenį/pavasarį – padeda)
Kiaulpienių antpilas – tinka naikinti amarus ir erkes. 400 g susmulkintų lapų ir šaknų užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 2-3 valandas. Perkoškite ir purkškite.
Informacija internete:
http://www.sodospalvos.lt/Idomybes-421-Augalai_pries_kenkejus_
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/biologine-kova-su-kenkejais-puslapis1.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=705&z=33
Karbamidas 03.~28
Kiaulpienių nuoviras/ištrauka (užplikinau ir palikau ~10 d. tamsumoje) purkšta - 05.04
Informacija dėl ko, kaip:
Karbamidas: nuo grybinių ligų (pas mane samanos/kerpės ant medžių renkasi, purškiu rudenį/pavasarį – padeda)
Kiaulpienių antpilas – tinka naikinti amarus ir erkes. 400 g susmulkintų lapų ir šaknų užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 2-3 valandas. Perkoškite ir purkškite.
Informacija internete:
http://www.sodospalvos.lt/Idomybes-421-Augalai_pries_kenkejus_
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/biologine-kova-su-kenkejais-puslapis1.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=705&z=33
2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis
Gegužės darbai
05.05
Pasodinau kukuruzus palei tvora, dekorui (pirkau puse kilogramo uz pora litu maximoje :) seklos daigios, ismeginta)
Sužydėjo slyva Kometa, pradėjau mažinti žiedus, jai dar tik 4 metukai... tegu neskuba.
Pasodinau kukuruzus palei tvora, dekorui (pirkau puse kilogramo uz pora litu maximoje :) seklos daigios, ismeginta)
Sužydėjo slyva Kometa, pradėjau mažinti žiedus, jai dar tik 4 metukai... tegu neskuba.
2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis
"FIX" idėjos
Prisiskaičiau rusų žurnale, apie tai kaip jie iš plastikinių butelių perpjovus ir išlyginus, sukala šiltnamius, uždengia stogus (privalumai: gerai praleidžia šviesą, ilgaamžė plastmasė)
Būdamas tinginys sumąsčiau: gal vertėtu suklijuoti plastikinių butelių šiltnamį? Įdomu kokie klijai tiktu, kokios sąnaudos būtu?
„WELLCOME“ visi pasvarstymai
Čia naujos kartos kastuvas: :)
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/S-12739/straipsnis?name=S-12739&l=2&p=1
p.s. matau lankomumas padidėjo, atsiprašau už stilių, gramatiką ir t.t. perleidžiu per spelingą, ką randą tą pakoreguoju. Geriau rašinėti – nėra laiko ir tikslo.
Būdamas tinginys sumąsčiau: gal vertėtu suklijuoti plastikinių butelių šiltnamį? Įdomu kokie klijai tiktu, kokios sąnaudos būtu?
„WELLCOME“ visi pasvarstymai
Čia naujos kartos kastuvas: :)
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/S-12739/straipsnis?name=S-12739&l=2&p=1
p.s. matau lankomumas padidėjo, atsiprašau už stilių, gramatiką ir t.t. perleidžiu per spelingą, ką randą tą pakoreguoju. Geriau rašinėti – nėra laiko ir tikslo.
BACK
Per šalutinius rūpesčius, apleidau rimtus dalykus.
Buvo nuveikta: nupurkšti medeliai pienių antpilu (pievoje išpjausčiau pienes į kibirą užplikinau vandeniu, palaikiau 10 dienų tamsoje... žmonai netyčia užpūtė vėjas kelis lašus, staigiai bėgo plautis veido... ar padeda nuo kenkėju dar nžn)
Vynuoges, kadangi ant palangių pradėjo vysti, perkėliau į lauką ir uždengiau plastikiniais buteliais.
Dar porą dienų ir viskas pradės ŽYDĖTI....ach kaip bus gražu. Reikalinga bus informacija susirasti: žiedų piniciriavimas, jau dabar matosi būsimas faktas, kad bus daugiau žiedų nei medis gali išauginti.
Artimiausi darbai: sudėti naujas foto, šiais metų pirktų medelių
Sudėti aprašus apie medelius, krūmus, kuriuos auginu.
Buvo nuveikta: nupurkšti medeliai pienių antpilu (pievoje išpjausčiau pienes į kibirą užplikinau vandeniu, palaikiau 10 dienų tamsoje... žmonai netyčia užpūtė vėjas kelis lašus, staigiai bėgo plautis veido... ar padeda nuo kenkėju dar nžn)
Vynuoges, kadangi ant palangių pradėjo vysti, perkėliau į lauką ir uždengiau plastikiniais buteliais.
Dar porą dienų ir viskas pradės ŽYDĖTI....ach kaip bus gražu. Reikalinga bus informacija susirasti: žiedų piniciriavimas, jau dabar matosi būsimas faktas, kad bus daugiau žiedų nei medis gali išauginti.
Artimiausi darbai: sudėti naujas foto, šiais metų pirktų medelių
Sudėti aprašus apie medelius, krūmus, kuriuos auginu.
2010 m. balandžio 24 d., šeštadienis
Kova su skruzdėmis/amarais
2010.04.24
Pradėjau dėlioti gaudykles (plastikiniai buteliai+ klijai žiurkėms). Darbas, truputi imlus laiko sąnaudom, tikiuosi rezultatai bus verti sugaišto laiko. Vienam medžiui uždėti užtrunku ~5 min. (įvertinus purškimą: pasiruošimas, purškimas, susitvarkymas panašiai gaunasi. Tik: ar šiandien jau visi kenkėjai sulipo į medžius, kad reik purkšti? nupurškus šiandien, rytoj jau neužlips kenkėjai?).
2010.04.17
Skruzdės atsigavo, laikas ir man busti. Susitvarkau informaciją ir ryt kimbu į darbą. Dėliosiu butelius ant medžių. Po kol kas, pačių skruzdžių neliesiu. Mintis tokia: kol nėra amarų, jos kažkuo maitinasi. Bandau įsivaizduoti, jog maitinasi kenkėjais...
Per žiemą prisirinkau informacijos apie kovą su skruzdėmis, amarais. Peržvelgiau dar kartą ir susigrupavau:
Trumpa informacija apie amarus, jų biologija Per metus apie 20 generacijų, viena generacija ~6-10 dienu. Gali užnešti ligas, tose vietose kur maitinasi susidaro terpė įvairioms grybelinėms ligoms daugintis (išskiria kažką panašaus į cukraus masę, prie kurios limpa sporos). Subręsta per ~12-15 dienų, gyvena ~25-30 dienų.
http://www.valstietis.lt/Priedai/Sodyba/Mazos-skruzdes-dideli-rupesciai
"Baltyminį maistą skruzdėlės gauna iš darbininkių parneštų vabzdžių, grybų, augalų sėklų. Angliavandenius - iš amarų. Mokslininkai nustatė, kad vienas skruzdėlynas per vasarą sunaudoja 250-500 kg „medaus rasos“ - pagrindinio amarų pagaminto produkto. Amarai ir skruzdėlės tarpusavyje labai gerai sutaria"
Išnaikinus amarus, pasitraukia ir skruzdėlės.Be amarų, skruzdėlės globoja obelis ir kriaušes apipuolusias blakutes, skydamarius, cikadas, tripsus, baltasparnius - visus saldžias išskyras išskiriančius vabzdžius.
"Burtai" iš interneto :
http://ukiozinios.lt/saugome-bitynus-nuo-skruzdziu
Bitininkai pastebėjo, kad skruzdės neperlipa per kelių sluoksnių politeleno plėvelę ja aprišus avilio kojas.
1. Skruzdės ypač nemėgsta daržinio builio (prieskoninis augalas) kvapo. Jį galima auginti prie avilių. Šio augalo galima dėti ir į avilius.
2. Galima džiovintus raudonėlio žiedus sumalti ir sumaišyti su sieros milteliais (dvi dalys sieros, viena dalis raudonėlio). Pabarsčius šio mišinio prie skruzdėlyno, skruzdės jį palieka.
3. Skruzdės nemėgsta kadagio aliejaus, pelkinio gailio, darželinės rūtos kvapo. Raudonėlio ir rūtos kvapas blokuoja skruzdžių feromonus, jos palieka savo gyvenamąsias vietas.
4. Suodžiai ir pelenai sugeria skruzdžių skleidžiamus feromonus. Siauras pelenų ir suodžių juostas skruzdės įveikia nesunkiai, o platesnių kaip 40 cm juostų jos nebeįveikia.
5. Jei jau skruzdės apsigyveno aviliuose, galima įdėti 20 proc. karšto natrio druskos tirpalo, sumaišyto su cukrum, tik reikia, kad prie šio tirpalo negalėtų prieiti bitės.
...
* Šie vabzdžiai nepakencia sugedusiu citrinu kvapo. Jei viena toki vaisiu padesite spinteleje, kurioje pastebejote skruzdes, jos nedelsiant paskelbs evakuacija.
Skruzdėlėms nepatinka ir vystančių šeivamedžio ūglių ir lapų kvapas. Jų taip pat galima pamėtyti šviežių arba pabarstyti sutrintų džiovintų
..
2010.03 išskaiciau ru žurnale, kad amarus žudo didesnė, nei 30 laipsniu temperatūra. Reikės pamėginti įkišti juos i karštensnį vandenį, gal įmanoma papraščiausia purkšti karštensiu vandeniu ir taip juso naikinti?
Išmėginau sekančius "burtus":
Kavos tirščiai -nepadeda
Žibalo pylimas - nepadeda
Perkasinėjimai -Nepadeda
Boroksas+cukrus (50/50) - PADEDA, rekomenduoju. Kiek aš žinau, nekenkia žemei tik ją pagerina. Galima naudoti daržuose (pvz. prie braškių)
Chemija "Direx" - efektyvu, tačiau negalima naudoti daržuose, nuodingas. Panaudojimas pievose - labai efektyvu (tačiau basomis vaikščioti paskui nelabai malonu).
Gaudyklės (aprašyta strp. gale) - pakankamai efektyvi priemonė medžių apsaugai. Apsaugo ir nuo kitų šliužų, kurie kėsinasi į mano nuosavybę.
Kovoje su skruzdėmis pagrindinis taikinys yra - MOTINĖLĖ kuri tupi po žeme (faraoninių skruzdžių motinėle būna iki 1,5 mero gylio). Naikinti darbininkes, tuščias laiko gaišinimas. Metinis kolonijos prieauglis siekia nuo 5000 iki 30000 narių.
Atkasti, niekada nemėginau, iškrapštyti ją iš po žemės pakankamai beviltiška (pyliau, deginau, automobilio išmetamos dujos.. viskas beviltiška). Paprasčiausia, darbininkių pagalba nusiųsti užnuodyto "skanumyno".
---------
03.30 dieną, pievoje mačiau skruzdę. Neturėjau laiko gilintis, kur ji ten laksto, artimiausiomis dienomis imsiuos veiksmų.
---------
2009 m. gegužės 11 d.,pirmadienis
Jau pastebėjau amarus ant medžių ir slauges skruzdžių. Kadangi kovoti su pasekmėmis (Amarais) chemija aš nelinkęs, šiemet išmėginau sekanti būda prieš priežastį (skruzdes)
Visu medžiu kamienus aptepiau klijais žiurkėms gaudyti. Ant pakuotes rašo, jog ne toksiški ir nekenksmingi. Užsimenama apie tepimo galimybe ant sumedėjusiu augalu, kaip apsauga nuo kenkėju.
Rezultatas iš karto: skruzdės sustojo prie klijų ir nelipo i juos.
Ant vienos sakos, suskaičiavau kiek yra amaru. Matysim kas gausis.
Dar paeksperimentavau su nupjautu buteliu uždėjimo ant medžio kamieno be klijų. Rezultate: skruzdes sutriko, bet sugebėjo įveikti kliūti.
Dabar bus kombinuojama: nupjauto plastikinio butelio vidus ištepamas klijais ir uždedamas ant medžio kamieno. To pasėkoje, klijai bus apsaugoti lietaus ir turėtu ilgiau veikti. Nupjautas butelis ir turėtu sumažinti norą skruzdėms rūpintis amarais.
----------
Seni komentarai
ntarai (-ų):
Mindaugas U. rašė...
05.15 klijai vis dar limpa, skruzdės nebevaikšto po medžius.
2009 m. gegužės 14 d. 10:16
Mindaugas U. rašė...
Šiemet jau renku tuščius butelius,pakartosiu viską. Praeitais meais pasiteisino, tik reikėjo ankščiau viską padaryti
2010 m. kovo 12 d. 04:45
Pradėjau dėlioti gaudykles (plastikiniai buteliai+ klijai žiurkėms). Darbas, truputi imlus laiko sąnaudom, tikiuosi rezultatai bus verti sugaišto laiko. Vienam medžiui uždėti užtrunku ~5 min. (įvertinus purškimą: pasiruošimas, purškimas, susitvarkymas panašiai gaunasi. Tik: ar šiandien jau visi kenkėjai sulipo į medžius, kad reik purkšti? nupurškus šiandien, rytoj jau neužlips kenkėjai?).
2010.04.17
Skruzdės atsigavo, laikas ir man busti. Susitvarkau informaciją ir ryt kimbu į darbą. Dėliosiu butelius ant medžių. Po kol kas, pačių skruzdžių neliesiu. Mintis tokia: kol nėra amarų, jos kažkuo maitinasi. Bandau įsivaizduoti, jog maitinasi kenkėjais...
Per žiemą prisirinkau informacijos apie kovą su skruzdėmis, amarais. Peržvelgiau dar kartą ir susigrupavau:
Trumpa informacija apie amarus, jų biologija Per metus apie 20 generacijų, viena generacija ~6-10 dienu. Gali užnešti ligas, tose vietose kur maitinasi susidaro terpė įvairioms grybelinėms ligoms daugintis (išskiria kažką panašaus į cukraus masę, prie kurios limpa sporos). Subręsta per ~12-15 dienų, gyvena ~25-30 dienų.
http://www.valstietis.lt/Priedai/Sodyba/Mazos-skruzdes-dideli-rupesciai
"Baltyminį maistą skruzdėlės gauna iš darbininkių parneštų vabzdžių, grybų, augalų sėklų. Angliavandenius - iš amarų. Mokslininkai nustatė, kad vienas skruzdėlynas per vasarą sunaudoja 250-500 kg „medaus rasos“ - pagrindinio amarų pagaminto produkto. Amarai ir skruzdėlės tarpusavyje labai gerai sutaria"
Išnaikinus amarus, pasitraukia ir skruzdėlės.Be amarų, skruzdėlės globoja obelis ir kriaušes apipuolusias blakutes, skydamarius, cikadas, tripsus, baltasparnius - visus saldžias išskyras išskiriančius vabzdžius.
"Burtai" iš interneto :
http://ukiozinios.lt/saugome-bitynus-nuo-skruzdziu
Bitininkai pastebėjo, kad skruzdės neperlipa per kelių sluoksnių politeleno plėvelę ja aprišus avilio kojas.
1. Skruzdės ypač nemėgsta daržinio builio (prieskoninis augalas) kvapo. Jį galima auginti prie avilių. Šio augalo galima dėti ir į avilius.
2. Galima džiovintus raudonėlio žiedus sumalti ir sumaišyti su sieros milteliais (dvi dalys sieros, viena dalis raudonėlio). Pabarsčius šio mišinio prie skruzdėlyno, skruzdės jį palieka.
3. Skruzdės nemėgsta kadagio aliejaus, pelkinio gailio, darželinės rūtos kvapo. Raudonėlio ir rūtos kvapas blokuoja skruzdžių feromonus, jos palieka savo gyvenamąsias vietas.
4. Suodžiai ir pelenai sugeria skruzdžių skleidžiamus feromonus. Siauras pelenų ir suodžių juostas skruzdės įveikia nesunkiai, o platesnių kaip 40 cm juostų jos nebeįveikia.
5. Jei jau skruzdės apsigyveno aviliuose, galima įdėti 20 proc. karšto natrio druskos tirpalo, sumaišyto su cukrum, tik reikia, kad prie šio tirpalo negalėtų prieiti bitės.
...
* Šie vabzdžiai nepakencia sugedusiu citrinu kvapo. Jei viena toki vaisiu padesite spinteleje, kurioje pastebejote skruzdes, jos nedelsiant paskelbs evakuacija.
Skruzdėlėms nepatinka ir vystančių šeivamedžio ūglių ir lapų kvapas. Jų taip pat galima pamėtyti šviežių arba pabarstyti sutrintų džiovintų
..
2010.03 išskaiciau ru žurnale, kad amarus žudo didesnė, nei 30 laipsniu temperatūra. Reikės pamėginti įkišti juos i karštensnį vandenį, gal įmanoma papraščiausia purkšti karštensiu vandeniu ir taip juso naikinti?
Išmėginau sekančius "burtus":
Kavos tirščiai -nepadeda
Žibalo pylimas - nepadeda
Perkasinėjimai -Nepadeda
Boroksas+cukrus (50/50) - PADEDA, rekomenduoju. Kiek aš žinau, nekenkia žemei tik ją pagerina. Galima naudoti daržuose (pvz. prie braškių)
Chemija "Direx" - efektyvu, tačiau negalima naudoti daržuose, nuodingas. Panaudojimas pievose - labai efektyvu (tačiau basomis vaikščioti paskui nelabai malonu).
Gaudyklės (aprašyta strp. gale) - pakankamai efektyvi priemonė medžių apsaugai. Apsaugo ir nuo kitų šliužų, kurie kėsinasi į mano nuosavybę.
Kovoje su skruzdėmis pagrindinis taikinys yra - MOTINĖLĖ kuri tupi po žeme (faraoninių skruzdžių motinėle būna iki 1,5 mero gylio). Naikinti darbininkes, tuščias laiko gaišinimas. Metinis kolonijos prieauglis siekia nuo 5000 iki 30000 narių.
Atkasti, niekada nemėginau, iškrapštyti ją iš po žemės pakankamai beviltiška (pyliau, deginau, automobilio išmetamos dujos.. viskas beviltiška). Paprasčiausia, darbininkių pagalba nusiųsti užnuodyto "skanumyno".
---------
03.30 dieną, pievoje mačiau skruzdę. Neturėjau laiko gilintis, kur ji ten laksto, artimiausiomis dienomis imsiuos veiksmų.
---------
2009 m. gegužės 11 d.,pirmadienis
Jau pastebėjau amarus ant medžių ir slauges skruzdžių. Kadangi kovoti su pasekmėmis (Amarais) chemija aš nelinkęs, šiemet išmėginau sekanti būda prieš priežastį (skruzdes)
Visu medžiu kamienus aptepiau klijais žiurkėms gaudyti. Ant pakuotes rašo, jog ne toksiški ir nekenksmingi. Užsimenama apie tepimo galimybe ant sumedėjusiu augalu, kaip apsauga nuo kenkėju.
Rezultatas iš karto: skruzdės sustojo prie klijų ir nelipo i juos.
Ant vienos sakos, suskaičiavau kiek yra amaru. Matysim kas gausis.
Dar paeksperimentavau su nupjautu buteliu uždėjimo ant medžio kamieno be klijų. Rezultate: skruzdes sutriko, bet sugebėjo įveikti kliūti.
Dabar bus kombinuojama: nupjauto plastikinio butelio vidus ištepamas klijais ir uždedamas ant medžio kamieno. To pasėkoje, klijai bus apsaugoti lietaus ir turėtu ilgiau veikti. Nupjautas butelis ir turėtu sumažinti norą skruzdėms rūpintis amarais.
----------
Seni komentarai
ntarai (-ų):
Mindaugas U. rašė...
05.15 klijai vis dar limpa, skruzdės nebevaikšto po medžius.
2009 m. gegužės 14 d. 10:16
Mindaugas U. rašė...
Šiemet jau renku tuščius butelius,pakartosiu viską. Praeitais meais pasiteisino, tik reikėjo ankščiau viską padaryti
2010 m. kovo 12 d. 04:45
2010 m. balandžio 17 d., šeštadienis
ech
Gervuogė Orkan neatlaikė žiemos... įakelės nušalo visos. Pasinaudodamas proga, iškasiu ir persodinsiu.
Pirkimai
Užsipirkau
Persika:
Maira
Obelys:
Florena
Kul Renatas
Slyvos:
Uleno R
Aleksonka
Vyšnia
Ggranasta
Serbentai juodieji:
Dabar teliks susidėlioti informaciją, nuotraukas. Pirkausi iš Pasvalio medelyno (dažnokai jį matydavau parodose, o tel. vardo taip ir nepaklausiau ;/ )
Persika:
Maira
Obelys:
Florena
Kul Renatas
Slyvos:
Uleno R
Aleksonka
Vyšnia
Ggranasta
Serbentai juodieji:
Dabar teliks susidėlioti informaciją, nuotraukas. Pirkausi iš Pasvalio medelyno (dažnokai jį matydavau parodose, o tel. vardo taip ir nepaklausiau ;/ )
2010 m. balandžio 6 d., antradienis
Sodinimai 2010
04.06
Prieš tris dienas subedžiau kukurūsų sėklas, pirktas eiliniame "shope" spragėsiams. Pradėjo dykti. Už 0,5 kg tesumokėjau trejata litų... skirtumas yra.
Kadangi sodinsiu ne dėl vaisių, dėl augalo (panašūs į KANUS :) tiks man ir šios sėklos. Žadu užsodinti visą patvorį, pažiūrėsiu kas gausis :)
03.30 Stevijos iš 4 sėklų, prasikalė 3.
03.25 pasisodinau stratifikuotas žemuogių sėklas. Sodinimo principas kaip ir stevijos.
03.23 pasodinau 4 sėklas stevijas (kitas sodinsiu vėliau)
Prieš tris dienas subedžiau kukurūsų sėklas, pirktas eiliniame "shope" spragėsiams. Pradėjo dykti. Už 0,5 kg tesumokėjau trejata litų... skirtumas yra.
Kadangi sodinsiu ne dėl vaisių, dėl augalo (panašūs į KANUS :) tiks man ir šios sėklos. Žadu užsodinti visą patvorį, pažiūrėsiu kas gausis :)
03.30 Stevijos iš 4 sėklų, prasikalė 3.
03.25 pasisodinau stratifikuotas žemuogių sėklas. Sodinimo principas kaip ir stevijos.
03.23 pasodinau 4 sėklas stevijas (kitas sodinsiu vėliau)
2010 m. kovo 27 d., šeštadienis
idomesne info is forumu (kad neriektu paskui ieskoti)
Idomesnė infomracija sau:
Gervuoges
ORKAN gervuoges reikia prilenkti per žiemą, nes kitaip apšala žiediniai pumpurai, kol taip nedarydavau uogų turėdavau tik ant apatinių šakų.
Skiepyjimas
Skiepjimas sudūrimu efektyvus, tačiau reikia išmokti gerai nupjauti poskiepio ir įskiepio galus. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ko mes siekiame perskiepijimu: užauginti kitos veislės lają ar gauti kitos veislės šaką, geresniam poskiepio medžio apdulkinimui. Pirmuoju atveju reikia įskiepį paimti iš vilkūglių, kitų nuo šoninių šakų, medžio pietinės pusės vidurio. Noriu pridurti, kad pradedančiam lengviausias skiepijimo būdas yra į nupjautą kamieną, po žieve.
Gervuoges
ORKAN gervuoges reikia prilenkti per žiemą, nes kitaip apšala žiediniai pumpurai, kol taip nedarydavau uogų turėdavau tik ant apatinių šakų.
Skiepyjimas
Skiepjimas sudūrimu efektyvus, tačiau reikia išmokti gerai nupjauti poskiepio ir įskiepio galus. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ko mes siekiame perskiepijimu: užauginti kitos veislės lają ar gauti kitos veislės šaką, geresniam poskiepio medžio apdulkinimui. Pirmuoju atveju reikia įskiepį paimti iš vilkūglių, kitų nuo šoninių šakų, medžio pietinės pusės vidurio. Noriu pridurti, kad pradedančiam lengviausias skiepijimo būdas yra į nupjautą kamieną, po žieve.
2010 m. kovo 7 d., sekmadienis
Darbai/planai, bendros pastabos
03.12 sukeliau medžių foto http://fotki.yandex.ru/users/umindaugas
03.02 Po ilgų bandymų, susitvarkiau programas taip:
Elektroniniam knygų katalogui (knygos pdf,djvu ir t.t.)naudosiu programą IMatch (geriausią ka radau)
Nuotraukos skelbiamos http://fotki.yandex.ru/users/umindaugas/
03.02 Po ilgų bandymų, susitvarkiau programas taip:
Elektroniniam knygų katalogui (knygos pdf,djvu ir t.t.)naudosiu programą IMatch (geriausią ka radau)
Nuotraukos skelbiamos http://fotki.yandex.ru/users/umindaugas/
2010 m. kovo 1 d., pirmadienis
Kovas
03.01 Iškėliau vynuoges iš kaimyno rūsio (neturėjau kur laikyti pas save). Sumanymas, laikyti pas kaimyna obuolius ir vynuoges abejoju ar buvo geras. Vartus užsnigo, apšalo ir dėl žiemos neįėjau iki šiandienos. Obuolių dėžė lauk, vynuogių dauginimo ruošiniai sušalę, kai kurie perdžiuvę. Idėsiu foto. Tikisuoi atšils, matysiu kiek pavyks atgaivinti. Galutinai nusprendžiau, iš rudens dauginimui nieko neruošti ir nieko beveik negenėti. Kadangi vynuoges, apgenėjau smarkiai iš rudens, jei dauginimo ruošiniai bus žuvę, metai prarasti. Rekėjo pasilikti ir medžių, krūmų šakų dauginimui... išgenėjau išmečiau o va skiepyti nieko ir nepasilikau.
Toliau planuose:
Susidėlioti vaismedžių pagrindinę info (skynimas-vartojimas)iki 03.07
Medžių/vynuogių/krūmų foto katalogas (iki pavasarinio genėjimo )iki 03.15
Purškimo grafikas, būsimos žaliavos iki 03.15
03.06 Nubalinau medžius. Nors lauko temperatūra ~-3 buvo, šviečiant saulutei viskas normaliai ant medžiu nudžiuvo. Papildomai dėjau karbamido,lipalo, vario sulfato. Neužmiršti idėti foto. Sunaudojau ~7 litrus mišinio.
Šiandien nufotkinau visus medelius, ryt darysiu katalogą ir aprašymą trumpą.
Toliau planuose:
Susidėlioti vaismedžių pagrindinę info (skynimas-vartojimas)iki 03.07
Medžių/vynuogių/krūmų foto katalogas (iki pavasarinio genėjimo )iki 03.15
Purškimo grafikas, būsimos žaliavos iki 03.15
03.06 Nubalinau medžius. Nors lauko temperatūra ~-3 buvo, šviečiant saulutei viskas normaliai ant medžiu nudžiuvo. Papildomai dėjau karbamido,lipalo, vario sulfato. Neužmiršti idėti foto. Sunaudojau ~7 litrus mišinio.
Šiandien nufotkinau visus medelius, ryt darysiu katalogą ir aprašymą trumpą.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)