2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis

Nuo uodų

06.04 nuvažiavau ir nusipirkau chemijos. "Įsmeigiau" į rozetę ir nėra uodų... ar šie "burtai" veiksmingi, net ir nežinau. Baigsis skystis nuo uodų, reikės paeksperimentuoti (į tuščią buteliuką, bus galima supilti antpilus ir vėl smeigti į rozetę)

* Pomidorų lapų kvapas labai gerai baido uodus, todėl siūloma net pasisodinti vieną kitą pomidorų daigą po langais.

* Uodus atbaido bazilikų, pelargonijų, anyžių ir eukaliptų kvapai. Jei neturite specialaus įtaiso, jų aliejaus užlašinkite ant keptuvės ir pakaitinkite.

* Kraujasiurbiai nemėgsta ir gvazdikėlių. 5 gvazdikėlius 15 minučių pavirkite stiklinėje vandens, sumaišykite su šaukštu odekolono ir išsitepkite.

* Apsiginti padeda ir smulkiai supjaustyti ievų ar bazilikų lapai bei žiedai.

* Iškylaujant gamtoje padės į laužą įmesti pušų ir eglių kankorėžiai arba padžiovinti kadagių spygliai.

* Kūną išsitepus pelynų nuoviru, ant jo nenutūps joks vabzdys.

* Nuo uodų gali išgelbėti ir vienos labiausiai paplitusių piktžolių – varpučių šaknų nuoviras.

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Turimų obelų aprašymai

05.23 Pridėtas obels Florena aprašas

(Po truputi sudėsiu informaciją apie turimas savo obelis. Pats esu „plokščio dviejų aukštų“ vainiko fanas. Pirmas aukštas ~2 m aukštyje, antras ~3. Tuo būdu, medis nėra aukštas, patogu aplink pjauti žolę, smagus pavėsis, lengva prieiti genėti, skinti obuolius. Visi vaismedžiai pas mane sodinami į duobes ~1,5 skersmuo, ~1,8 gylio. Per metus į ją metu ravėją, kitas organines medžiagas besikaupiančias buityje ir kt. Rudenį uždengiu ir palieku iki pavasario. Pavasarį sodinu. Kartais duobė būna uždengta ir visus metus.)

Turimos obelys:

Auksis
Delikates
Konfetnaja
Rubin
Florena
Kul Renatas


Bendro turinio informacija:

(prirankiota iš interneto, knygų. Visas panaudotas nuorodas skelbiu apačioje)

Vasarinių ir rudeninių veislių obelų patariama sodinti tik tiek, kad vaisių užtektų rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Raulėms atsparios iš Šampion`, `Rubin`, `Alva`, `Antej`, `Arlet`, `Connel red`, `Bogatyr`, `Kulono renetą`, `Sinap Orlovskij`, `Redkroft`, `Rubinete`, `Lodel`, `Pilot`, `Pinova`, `Melrose`, `Telissare` (žieminės obelys)
Visiškai atsparios rauplėms lietuviškos obelų veislės ‘Aldas’ (obuoliai saldūs), ‘Štaris’, amerikietiška obelų veislė ‘Florina’, kurios obuoliai be didelių nuostolių išsilaiko iki gegužės - birželio. Verta atsiminti, kad vėlyvos žieminės veislės ‘Melrose’ obelis reikia sodinti tik su žemaūgiais vegetatyviškai dauginamais poskiepiais (ne augesniais kaip M.26). Žemaūgis poskiepis būtinas ir ‘Kulono renetas’ veislės sodinukui. Priešingu atveju šios obelys bus nederlingos, vėlai pradės derėti.
Vasaros pirmoje pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima pinciruoti, tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai pinciruojami visiems vešliai augantiems (‘Alva’, ‘Gloster’) ir nuplinkančiomis šakomis
Obelų derančiomis ūglių viršūnėmis formavimas ir genėjimas
‘Rubin’, ‘Paulared’ ir ‘Cortland’ obelys turi svyrančias šakas, nutįsusias, greitai nuplinkančiais pagrindais šakas. Jų vaisiai auga ūglių galuose. Formuojant tokius vaismedžius, svarbu ne tik laiku atlenkti ūglius horizontaliai, bet atlenktus metūglius pavasarį šiek tiek patrumpinti, kad jie imtų šakotis. (‘Rubin’, ‘Paulared’) vaismedžiams.

Florena / Florina

Žieminė obelų veislė. Amerikietiška obelų veislė ‘Florina’, kurios obuoliai be didelių nuostolių išsilaiko iki gegužės – birželio. Derėti pradeda labai anksti. Būtina retinti užuomazgas, kad užaugtų stambesni vaisiai. Vaisiai beveik ištisai nusispalvina raudonai, skinami spalio pradžioje, nors labai gerai ir ilgiau laikosi ant vaismedžių bei po šalnų nenubyra. Sandėliuojami išsilaiko iki birželio mėn. Rauplėms atsparios

Pastabos: turiu nuo 2010 pav.

Auksis

Rudeninė obelų veislė. Ją 1951 m. Vytėnuose išvedė I. Štaras ir D. Bulavienė, sukryžminę Mekintošą su Gravenšteinu. Tarptautinėje sodininkystės parodoje apdovanota aukso medaliu. Į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašyta 1986 m. Nuo 1987 m. veislė rajonuota visoje respublikoje. Tai pagrindinė rudeninė veislė, gerai žinoma Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Rauplėms ir vėžiui vid. atsparūs.
Dera anksti, labai derlingi, vid. augumo.. Vaisiai stambesni už vid. (119gr.), plokščiai apvalūs, labai skanūs.
Skinami rugsėjo pr. ar vid.
Vartojami švieži iki sausio-vasario mėnesio, Laikomi šaldomose saugyklose Laikosi iki 01 - 03.
Žiemą vid. Ištvermingi.
Vaismedžių vainikas kūgiškas ar rutuliškas. Šakos su liemeniu suaugusios maždaug 45 laipsnių kampu. Vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Ant šakų obuoliai laikosi stipriai.
Vaisių odelė vidutinio storumo, gelsva, įsaulyje padengta šviesiu raudoniu ir tamsiai raudonais nevienodo ilgumo ir platumo dryžiais ir taškais. Vaisiai gana atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui, labai skanūs, aromatingi, rūgščiasaldžiai. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, labai sultingas. Šerdelė neryški, nedidelė. Sėklų kameros nedidelės, siauros, uždaros arba pusiau atviros.
Gerai auga įskiepyti į visus registruotus poskiepius.
-----------
Mano pastabos:
Turiu nuo 2006 m. Kaip pasodinau „šakaliuką“ toks ir yra...2009 m. paragavau du obuolius. Ko tais nelabai augo ji pas mane, tai amarai užpuldavo, tai viršūnę per žioplumą nulaužiau. 2010 m. teikia vilčių.

-------------------------------------------
Delikates

Veislė lenkiška, neaugūs, tankiu vainiku, derėti pradeda anksti, derlius greitai didėja. Vaisiai (115gr.) plokščiai kūgiški, saldžiarūgščiai, labai skanūs, beveik raudoni. Lenkija, į sąrašą įtraukta 1995 m. Dėl ne vienu metu sunokstančių vaisių tenka skinti 2-3 kartus, vartojami iki sausio mėn. Derėti pradeda labai anksti, dera gausiai.
Ankstyvumas: rudeninė, skynimas: 9 mėn. II dekada, laikymas: iki 11-12 mėn., aukštis: 2.5 m.
Šalčiui, vėžiui ir rauplėm vid. atsparūs.
Rauplėms ir vėžiui vidutiniškai atsparūs. Netinka transportuoti.


Konfetnaja

Vasarinės obelys


Panaudota informacija:
http://www.lsdi.lt/straipsniai/t22%282% ... 9_5_lt.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://www.plantbionet.lt/index.php?page=details&id=333
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/o ... rove-30796
http://medelynas.projektas.lt/puslapiai/obelys.htm
http://www.kazlauskumedelynas.lt/obelys.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=337&z=19
http://www.pajurionaujienos.com/?sid=134&act=exp
http://www.lzuu.lt/tracoecobalt/files/outgrowth/books/lzuu_lt/Chapter_6/chapter_6.1.htm
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1555
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/obelu-veisliu-ivairove-30796

biologinė kova su kenkėjais

http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/biologine-kova-su-kenkejais-puslapis2.html

Kaip apsisaugoti nuo kai kurių kenkėjų:
1. Šliužai ir sraigės. Kad apsisaugotume nuo jų, reikia palaikyti šiltnamyje švarą, išrautas žoles, nugnybtus stiebus, nupjautus pažeistus vaisius, atliekas iš karto išnešti iš šiltnamio. Nesodinti žemuogių šalia šiltnamių. Laistyti aitriųjų paprikų užpilu, tarpueilius lieti garstyčių tirpalu. Lieti augalus 10 proc. kalio druskos tirpalu, šliužus rinkti ir naikinti.
2. Apvalieji šimtakojai. Puola dažniausiai kitų kenkėjų jau pažeistus augalus. Ypač aktyvūs drėgnu šaltu oru. Kovoti su jais labai sunku. Reikia dezinfekuoti dirvą. Užkrėstuose plotuose 5–6 metus neauginti pomidorų ir bulvių.
3. Spragių lervos gyvena dirvoje, minta augalų šaknimis, kartais graužia stiebų vidų, lapus. Išgraužia lapus nedidelėmis skylutėmis. Augalas ima lėčiau augti, jauni daigai gali žūti. Vos pastebėjus pirmuosius požymius reikia apibarstyti daigus medžių pelenais, augalus daugiau laistyti. Dezinfekuoti sėklas.
4. Voratinklinė erkė. Ant lapų atsiranda dėmių, jie blykšta, apsitraukia blizgiu voratinkliu. Ant apatinės jų pusės galima pastebėti labai mažų žalsvų ar rausvų erkučių. Augalai lėčiau auga, nyksta. Pažeistus augalus purkšti česnakų, kiaulpienių, svogūnų ar kraujažolių užpilais. Reikia stengtis, kad šiltnamyje nebūtų per aukšta oro temperatūra ir kad netrūktų drėgmės.
5. Amarai. Jų apniktų augalų lapai raukšlėjasi, vaisiai nubyra tik užsimezgę. Amarai perneša įvairias virusines ligas, todėl tik pastebėjus pirmuosius amarus augalus reikia skubiai purkšti insekticidais arba insekticidinėmis savybėmis pasižyminčių augalų užpilais. Tinka aitriųjų paprikų, česnakų, kiaulpienių arba svogūnų užpilai. Laikyti šiltnamį švarų, laiku naikinti piktžoles.
6. Daržinis pelėdgalvis graužia stiebus prie pat šaknų. Kovoti su juo padės kiaulpienių užpilas. Palaikyti šiltnamyje švarą, naikinti piktžoles, nuėmus derlių dirvą giliai suarti, rūgštesnę – kalkinti, augalus apkaupti.
7. Spraškių lervos pažeidžia įvairių augalų sėklas, daigus, maždaug 15 cm gyliu įkasti į žemę per pusę perpjautų bulvių, pasmeigtų ant pagaliukų, taip, kad pagaliukai kyšotų paviršiuje. Neturėdami kito maisto sprakšiai aptiks masalą. Po 3 dienų pagaliukus su bulvėmis ištraukite ir sudeginkite. Naikinti piktžoles, purenti dirvą, rūgštesnes dirvas kalkinti. Į labai užkrėstą žemę reikia keletą metų sėti ankštinius augalus.
8. Šiltnaminis baltasparnis. Ir vabzdžiai, ir jų lervos siurbia sultis iš augalų lapų. Ant pažeistų augalų atsiranda dėmių, lapai gelsta, pasidengia tamsiomis lipniomis apnašomis. Reikia purkšti pažeistus augalus kiaulpienių, kraujažolių, česnakų arba svogūnų užpilais. Galima įrengti gaudyklių: pakabinti šiltnamyje baltų ar geltonų kartono gabaliukų, išteptų vazelinu ar ricinos aliejumi. Nuėmus derlių, reikia sunaikinti visas augalų liekanas, neauginti šiltnamiuose kitų augalų.
9. Paprastasis kurklys. Gyvena žemėje, pažeidžia augalų šaknis. Augalai vysta, žūva. Reikia nuolat purenti žemę, pastebėtus lizdus su kiaušiniais naikinti. Šalia pomidorų sodinti chrizantemas – kurkliai nemėgsta jų kvapo. Lieti žemę vištų mėšlo užpilu.
10. Šiltadaržinis tripsas. Jo lervos minta augalų sultimis. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmelių, juodų taškelių, lapai įgauna sidabro atspalvį, gelsta ir džiūsta. Naikinti šiuos kenkėjus reikia kraujažolių užpilu. Palaikyti šiltnamyje švarą, naikinti piktžoles ir palaikyti temperatūrą virš 15 laipsnių celsijaus.

2010 m. gegužės 21 d., penktadienis

Mano sodo ligos

05.21 Išmėginau amarus naikinti karštu vandeniu. Iš po krano bėgo ~45 laipsnių. Nepadėjo, amarai toliau sau ropojo. Išmėgina ant vieno krūmo beveik verdančiu vandeniu- amarai išmirė, kitą dieną lapai pagelto... Vienu žodžiu „burtų“ pilną galima prisiskaityti.
Bendroje situacijoje – kenkėju didelio kiekio nepastebiu, kurie yra nesukelia man iniciatyvos imtis „kovoti“ su jais. Masė jų nėra kritinė. Reguliariai naikinu skruzdes su „Direx‘su“. Daržai susodinti, ten reikės pilti boroksas + cukraus pudra.
Medžiai jau nužydėjo, pradėsiu purkšti dilgėlių/kiaulpienių antpilu (nuskinu užmerkiu ryte į drungną vandenį, vakare purškiu, bus daroma pora kartų į savaitę)


05.03 Pastebėjau vieną serbento lapą (iš viso turiu 8 krūmus, ką darysiu dar nžn):
Lapas atrodo štai taip:


05.06 Pasiėmiau mikroskopą ir pasižiūrėjau atidžiau... kažkoks žalsvas amaro giminės vabaliūkštis įnikęs į apatinę lapo dalį. Aplink pastebėjau ir daugiau mažiukų, kurių plika akimi nesimato.
Mintis tokia: skaičiau, kad amarai bijo ~30 laipsnių pakaitinto vandens.... ryt mėginsiu.

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

Kas auga aplink manę? Parašykite komentarą jei žinote :)

O kas auga aplink mane? Supratau, kad nelabai pažystų augalus (o jie pradėjo skleistis, žydėti..). Mėginsiu sudėlioti savo aplinkos, naudingų augalų sąrašą.

05.11
Pienės (foto nereikalinga, žinomas augalas):
Priviso jų mano pievoje... pjausčiau, galvojau apie rimtos chemijos panaudojimą... Keičiu nuomonę, pasiskaičius ČIA (dar turiu pora gerų rusiškų straipsnių). Dabar aš jas visas sunaudosiu purškimams/maistui, vyno/medaus gamybai.
----

Raudonžiedė notrelė (vaistažolė, o aš ją pjaunu žolepjovę kaip piktžolę... išprusimas..)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Raudon%C5%BEied%C4%97_notrel%C4%97




Šalpusnio žiedai



Ankstyvojo šalpusnio nuovirais ir užpilais bei arbatomis medikai pataria gydytis viršutinių kvėpavimo takų ir plaučių ligas, bronchinę astmą ir anginą. Arbata iš šalpusnio žiedų — puiki priemonė nuo uždegiminių ligų. Ji padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą.
Gydomųjų savybių turi žiedų krepšeliai, kurie renkami tik pradėję žydėti, ir visai subrendę lygūs priešaknio lapai. Jie skinami be kotelių. Šalpusnių žiedai džiovinami pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Žaliava paskleidžiama kuo plonesniu sluoksniu ant audinio ar popieriaus ir dažnai vartoma. Žaliava laikoma išdžiūvusia, kai lenkiami lapai lūžta, o žiedų krepšeliai byra.

2010 m. gegužės 9 d., sekmadienis

Pastebėjimai

Po žiemos paėmiau nuo medžio sudžiūvusi obuolį ir įdėjau į stiklainį su dangteliu, padėjau šiltai. Rezultatas po ~10 d.



-------
Nuostoliu po žiemos patyriau, matosi plika akis. Pilnam įvertinimui dar reik lukterti.
Taip ir lieka man mįslė, kodėl augalas nušąlą. Ką duoda pvz. eglišakei? Esant tokiai žiemai, kaip šiais metais... naivu manyti jog po eglišakeis žemė neįšalo. O aš iš vis nedengiau....
Tarkime, rudenį genėjau slyva, bakstelėjau šakelės galiuką į žemę, uždengiau stiklainiu ir štai vaizdelis šiandien:




Logiškai galvojant, esant tokiai žiemai ta šakelė peršalo kiaurai, tikrai stiklainis negelbėjo...dėl ko vieni augalai nušąlą kiti ne?

2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

Skaitalai

Įdomesnė informacija iš interneto/knygų (nuorodos bus dedamos pagal galimybę)

Natūralus preparatai prieš kenkėjus/ligas:

Dirvinių asiūklių nuoviras turi daug silicio rūgšties. Jis stiprina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sunku prasiskverbti. 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Po to antpilą pavirkite pusę valandos. Nuovirą atvėsinkite ir sumaišykite su 5 dalimis vandens. Nupurkškite augalus.

Svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam antpilui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad prisitrauktų. Po to paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą. Veiksminga priemonė nuo grybelinių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras.

Įdomybės:

Azoto trūkumas, gali įtakoti ūglių augimą stačiu kampu. (Ogorodnik 2010.04)
Penkemetį Orkan gervuogių krūmą, sugeba užauginti taip, kad nurenka 30 kg gervuogių Ogorodnik 2010.04

Vynuogė turi tris pakopas šaknų, viršutinė pati neaktualiausia, jei ji išsivysto per smarkiai, augalas gali žūti (Moja prekrasnaja daca 2004.02). (UM pastebėjimas: tai gal įtakoja augalų neatsparumą šalčiams? jei šaknų dauguma bus paviršiuje, tai gali pakenkti visam augalui)
Moniliozės praktiškai neįmanoma išgydyti, lengviau užkirsti kelią (Moja prekrasnaja daca 2004.02).

Vynuogiu dauginimas

05.06 "Labanakt" toms dvejoms šakelėms... lapukai išsprogo, pastovėjo savaitikę ir nuvyto viską išnešiau į lauką.
Dalį tų pačių šakelių, buvau sukišęs į žemę lauke ir uždengęs stiklainiu. Atrodo viskas ok, tuoj žada sprogti. Neužsiimsiu daugiau daiginimu ant palangės, "monkės biznis". Radau vieną Ganitos šaką nereikalingą, nepadžiuvusi atlaikiusi šalčius. Ryt tikėtina nustos lyti, sukarpysiu, susmaigstysiu į žemę, uždengsiu stiklainiais ir žiūrėsiu kas bus.
Iš rudens paruoštas ir pavasarį sprogusias vynuoges (4 vnt, visos kitos neišsprogo) išnešiau ir susodinau lauke (dar šaltoka). Uždengiau stiklainiais. Tai padariau prieš savaitę, šiai dienai dar niekas nemirė. Išnešimo priežastis ta pati: nustojo augti, pradėjo vysti. Laistymas, trąšos nieko nepadėjo. Kam kankintis, jei numanomas rezultatas? O štai lauke... matysim gal atsigaus.

04.16 visur sumerkiau po 5 šakeles. Stiklainyje vanduo+sula dvi šakelės sužaliavo.

04.02
Kaimyno gautas sakeles, sumerkiau i tris skirtingus tirpalus: vanduo/vanduo+sula po lygiai/sula

03.28
Paskutiniu metu, stiprėja nuomonė, kuo gudriau prisikaitai, prisigalvoji, tuo daugiau problemų susikeli. Kadangi, daugumą mano ruošinių mirė, vynuogės nugenėtos, teko skolintis pas kaimyną. Kiek mačiau rudenį, vynuoges iš naujesnių veislių. Dauginu labai paprastai , remdamasis info iš www.rojaussodai.lt/forumas

"RimasM: O čia dar paprastesnis aparatas ir labai patikimai veikiantis.
(...)pamirkiau para vandenyje, jokių stimuliatorių, vanduo iš čiaupo, kai vandens beveik nelieka tik papildau. Viršunes nužnybu palikdamas 1 arba 2 lapus. Dienai pastatau prie lango, nakčiai nunešu kur yra pora laipsnių šilčiau."






03.25 Keleta Ganitos šakelių teikia viltį. Pumpurai subrinko.

03.05
Foto paruoštos vynuogės dauginti iš rudens (kaip rašiau, ištraukiau iš rūsio sušalusias 03.01)



Maždaug taip paruošti visi auginiai




Šiai dienai turiu:
Ganita 13 (labiausiai patiko šeimai)
Cnadice 5
Solaris 5

Laistysiu viena/du kartus i savaite (stebėsiu, kad žemė būtu pastoviai drėgna)

Naudojama „chemija“

Purškimai:
Karbamidas 03.~28
Kiaulpienių nuoviras/ištrauka (užplikinau ir palikau ~10 d. tamsumoje) purkšta - 05.04

Informacija dėl ko, kaip:

Karbamidas: nuo grybinių ligų (pas mane samanos/kerpės ant medžių renkasi, purškiu rudenį/pavasarį – padeda)

Kiaulpienių antpilas – tinka naikinti amarus ir erkes. 400 g susmulkintų lapų ir šaknų užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 2-3 valandas. Perkoškite ir purkškite.

Informacija internete:
http://www.sodospalvos.lt/Idomybes-421-Augalai_pries_kenkejus_
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/biologine-kova-su-kenkejais-puslapis1.html
http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=705&z=33

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Gegužės darbai

05.05
Pasodinau kukuruzus palei tvora, dekorui (pirkau puse kilogramo uz pora litu maximoje :) seklos daigios, ismeginta)
Sužydėjo slyva Kometa, pradėjau mažinti žiedus, jai dar tik 4 metukai... tegu neskuba.

2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis

"FIX" idėjos

Prisiskaičiau rusų žurnale, apie tai kaip jie iš plastikinių butelių perpjovus ir išlyginus, sukala šiltnamius, uždengia stogus (privalumai: gerai praleidžia šviesą, ilgaamžė plastmasė)
Būdamas tinginys sumąsčiau: gal vertėtu suklijuoti plastikinių butelių šiltnamį? Įdomu kokie klijai tiktu, kokios sąnaudos būtu?

„WELLCOME“ visi pasvarstymai


Čia naujos kartos kastuvas: :)
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/S-12739/straipsnis?name=S-12739&l=2&p=1


p.s. matau lankomumas padidėjo, atsiprašau už stilių, gramatiką ir t.t. perleidžiu per spelingą, ką randą tą pakoreguoju. Geriau rašinėti – nėra laiko ir tikslo.

BACK

Per šalutinius rūpesčius, apleidau rimtus dalykus.
Buvo nuveikta: nupurkšti medeliai pienių antpilu (pievoje išpjausčiau pienes į kibirą užplikinau vandeniu, palaikiau 10 dienų tamsoje... žmonai netyčia užpūtė vėjas kelis lašus, staigiai bėgo plautis veido... ar padeda nuo kenkėju dar nžn)
Vynuoges, kadangi ant palangių pradėjo vysti, perkėliau į lauką ir uždengiau plastikiniais buteliais.
Dar porą dienų ir viskas pradės ŽYDĖTI....ach kaip bus gražu. Reikalinga bus informacija susirasti: žiedų piniciriavimas, jau dabar matosi būsimas faktas, kad bus daugiau žiedų nei medis gali išauginti.
Artimiausi darbai: sudėti naujas foto, šiais metų pirktų medelių
Sudėti aprašus apie medelius, krūmus, kuriuos auginu.